apsimokėsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimokėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimokėsimas, mot. g. apsimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimokėsimas	apsimokėsimi	apsimokėsima	apsimokėsimos	apsimokėsima	-
kilm.	apsimokėsimo	apsimokėsimų	apsimokėsimos	apsimokėsimų	-	-
naud.	apsimokėsimam	apsimokėsimiems	apsimokėsimai	apsimokėsimoms	-	-
gal.	apsimokėsimą	apsimokėsimus	apsimokėsimą	apsimokėsimas	-	-
įnag.	apsimokėsimu	apsimokėsimais	apsimokėsima	apsimokėsimomis	-	-
viet.	apsimokėsimame	apsimokėsimuose	apsimokėsimoje	apsimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimokėsimasis	apsimokėsimieji	apsimokėsimoji	apsimokėsimosios	-	-
kilm.	apsimokėsimojo	apsimokėsimųjų	apsimokėsimosios	apsimokėsimųjų	-	-
naud.	apsimokėsimajam	apsimokėsimiesiems	apsimokėsimajai	apsimokėsimosioms	-	-
gal.	apsimokėsimąjį	apsimokėsimuosius	apsimokėsimąją	apsimokėsimąsias	-	-
įnag.	apsimokėsimuoju	apsimokėsimaisiais	apsimokėsimąja	apsimokėsimosiomis	-	-
viet.	apsimokėsimajame	apsimokėsimuosiuose	apsimokėsimojoje	apsimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimokėsimas, mot. g. apsimokėsima.
• Skiemenys: ap-si-mo-kė-si-mu

apsimokėsimu

1. tas, kurį apsimokės

Etimologija

<= apsimokėti, apsimoka, apsimokėjo <= ap- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---