apsimokėtam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimokėtam (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimokėtas, mot. g. apsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimokėtas	apsimokėti	apsimokėta	apsimokėtos	apsimokėta	-
kilm.	apsimokėto	apsimokėtų	apsimokėtos	apsimokėtų	-	-
naud.	apsimokėtam	apsimokėtiems	apsimokėtai	apsimokėtoms	-	-
gal.	apsimokėtą	apsimokėtus	apsimokėtą	apsimokėtas	-	-
įnag.	apsimokėtu	apsimokėtais	apsimokėta	apsimokėtomis	-	-
viet.	apsimokėtame	apsimokėtuose	apsimokėtoje	apsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimokėtasis	apsimokėtieji	apsimokėtoji	apsimokėtosios	-	-
kilm.	apsimokėtojo	apsimokėtųjų	apsimokėtosios	apsimokėtųjų	-	-
naud.	apsimokėtajam	apsimokėtiesiems	apsimokėtajai	apsimokėtosioms	-	-
gal.	apsimokėtąjį	apsimokėtuosius	apsimokėtąją	apsimokėtąsias	-	-
įnag.	apsimokėtuoju	apsimokėtaisiais	apsimokėtąja	apsimokėtosiomis	-	-
viet.	apsimokėtajame	apsimokėtuosiuose	apsimokėtojoje	apsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimokėtas, mot. g. apsimokėta.
• Skiemenys: ap-si-mo-kė-tam

apsimokėtam

1. tas, kurį apsimokėjo

Etimologija

<= apsimokėti, apsimoka, apsimokėjo <= ap- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---