apsirašytinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsirašytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsirašytinas, mot. g. apsirašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsirašytinas	apsirašytini	apsirašytina	apsirašytinos	apsirašytina	-
kilm.	apsirašytino	apsirašytinų	apsirašytinos	apsirašytinų	-	-
naud.	apsirašytinam	apsirašytiniems	apsirašytinai	apsirašytinoms	-	-
gal.	apsirašytiną	apsirašytinus	apsirašytiną	apsirašytinas	-	-
įnag.	apsirašytinu	apsirašytinais	apsirašytina	apsirašytinomis	-	-
viet.	apsirašytiname	apsirašytinuose	apsirašytinoje	apsirašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsirašytinasis	apsirašytinieji	apsirašytinoji	apsirašytinosios	-	-
kilm.	apsirašytinojo	apsirašytinųjų	apsirašytinosios	apsirašytinųjų	-	-
naud.	apsirašytinajam	apsirašytiniesiems	apsirašytinajai	apsirašytinosioms	-	-
gal.	apsirašytinąjį	apsirašytinuosius	apsirašytinąją	apsirašytinąsias	-	-
įnag.	apsirašytinuoju	apsirašytinaisiais	apsirašytinąja	apsirašytinosiomis	-	-
viet.	apsirašytinajame	apsirašytinuosiuose	apsirašytinojoje	apsirašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsirašytinas, mot. g. apsirašytina.
• Skiemenys: ap-si-ra-šy-ti-nu

apsirašytinu

1. tas, dėl kurio reikia apsirašyti

Etimologija

<= apsirašyti, apsirašo, apsirašė <= ap- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---