apsiskolinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsiskolinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsiskolinantis, mot. g. apsiskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsiskolinąs, apsiskolinantis	apsiskoliną, apsiskolinantys	apsiskolinanti	apsiskolinančios	-	apsiskoliną
kilm.	apsiskolinančio	apsiskolinančių	apsiskolinančios	apsiskolinančių	-	-
naud.	apsiskolinančiam	apsiskolinantiems, apsiskolinantiem	apsiskolinančiai	apsiskolinančioms, apsiskolinančiom	-	-
gal.	apsiskolinantį	apsiskolinančius	apsiskolinančią	apsiskolinančias	-	-
įnag.	apsiskolinančiu	apsiskolinančiais	apsiskolinančia	apsiskolinančiomis	-	-
viet.	apsiskolinančiame, apsiskolinančiam	apsiskolinančiuose, apsiskolinančiuos	apsiskolinančioje, apsiskolinančioj	apsiskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsiskolinantysis	apsiskolinantieji	apsiskolinančioji	apsiskolinančiosios	-	-
kilm.	apsiskolinančiojo	apsiskolinančiųjų	apsiskolinančiosios	apsiskolinančiųjų	-	-
naud.	apsiskolinančiajam	apsiskolinantiesiems	apsiskolinančiajai	apsiskolinančiosioms	-	-
gal.	apsiskolinantįjį	apsiskolinančiuosius	apsiskolinančiąją	apsiskolinančiąsias	-	-
įnag.	apsiskolinančiuoju	apsiskolinančiaisiais	apsiskolinančiąja	apsiskolinančiosiomis	-	-
viet.	apsiskolinančiajame	apsiskolinančiuosiuose	apsiskolinančiojoje	apsiskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsiskolinantis, mot. g. apsiskolinanti.
• Skiemenys: ap-si-sko-li-nan-čių-jų

apsiskolinančiųjų

1. tas, kuris apsiskolina

Etimologija

<= apsiskolinti, apsiskolina, apsiskolino <= ap- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---