apsivaišinamu

Taip pat žr.: apsivaišinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivaišinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivaišinamas, mot. g. apsivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinamas	apsivaišinami	apsivaišinama	apsivaišinamos	apsivaišinama	-
kilm.	apsivaišinamo	apsivaišinamų	apsivaišinamos	apsivaišinamų	-	-
naud.	apsivaišinamam	apsivaišinamiems	apsivaišinamai	apsivaišinamoms	-	-
gal.	apsivaišinamą	apsivaišinamus	apsivaišinamą	apsivaišinamas	-	-
įnag.	apsivaišinamu	apsivaišinamais	apsivaišinama	apsivaišinamomis	-	-
viet.	apsivaišinamame	apsivaišinamuose	apsivaišinamoje	apsivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinamasis	apsivaišinamieji	apsivaišinamoji	apsivaišinamosios	-	-
kilm.	apsivaišinamojo	apsivaišinamųjų	apsivaišinamosios	apsivaišinamųjų	-	-
naud.	apsivaišinamajam	apsivaišinamiesiems	apsivaišinamajai	apsivaišinamosioms	-	-
gal.	apsivaišinamąjį	apsivaišinamuosius	apsivaišinamąją	apsivaišinamąsias	-	-
įnag.	apsivaišinamuoju	apsivaišinamaisiais	apsivaišinamąja	apsivaišinamosiomis	-	-
viet.	apsivaišinamajame	apsivaišinamuosiuose	apsivaišinamojoje	apsivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivaišinamas, mot. g. apsivaišinama.

apsivaišinamu

1. tas, kurį apsivaišina

Etimologija

<= apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---