apsivaišinančiąja

Taip pat žr.: apsivaišinančiąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivaišinančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivaišinantis, mot. g. apsivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinąs, apsivaišinantis	apsivaišiną, apsivaišinantys	apsivaišinanti	apsivaišinančios	-	apsivaišiną
kilm.	apsivaišinančio	apsivaišinančių	apsivaišinančios	apsivaišinančių	-	-
naud.	apsivaišinančiam	apsivaišinantiems, apsivaišinantiem	apsivaišinančiai	apsivaišinančioms, apsivaišinančiom	-	-
gal.	apsivaišinantį	apsivaišinančius	apsivaišinančią	apsivaišinančias	-	-
įnag.	apsivaišinančiu	apsivaišinančiais	apsivaišinančia	apsivaišinančiomis	-	-
viet.	apsivaišinančiame, apsivaišinančiam	apsivaišinančiuose, apsivaišinančiuos	apsivaišinančioje, apsivaišinančioj	apsivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinantysis	apsivaišinantieji	apsivaišinančioji	apsivaišinančiosios	-	-
kilm.	apsivaišinančiojo	apsivaišinančiųjų	apsivaišinančiosios	apsivaišinančiųjų	-	-
naud.	apsivaišinančiajam	apsivaišinantiesiems	apsivaišinančiajai	apsivaišinančiosioms	-	-
gal.	apsivaišinantįjį	apsivaišinančiuosius	apsivaišinančiąją	apsivaišinančiąsias	-	-
įnag.	apsivaišinančiuoju	apsivaišinančiaisiais	apsivaišinančiąja	apsivaišinančiosiomis	-	-
viet.	apsivaišinančiajame	apsivaišinančiuosiuose	apsivaišinančiojoje	apsivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivaišinantis, mot. g. apsivaišinanti.

apsivaišinančiąja

1. ta, kuri apsivaišina

Etimologija

<= apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---