apsivaišinsiančiu

Taip pat žr.: apsivaišinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivaišinsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivaišinsiantis, mot. g. apsivaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinsiąs, apsivaišinsiantis	apsivaišinsią, apsivaišinsiantys	apsivaišinsianti	apsivaišinsiančios	-	apsivaišinsią
kilm.	apsivaišinsiančio	apsivaišinsiančių	apsivaišinsiančios	apsivaišinsiančių	-	-
naud.	apsivaišinsiančiam	apsivaišinsiantiems, apsivaišinsiantiem	apsivaišinsiančiai	apsivaišinsiančioms, apsivaišinsiančiom	-	-
gal.	apsivaišinsiantį	apsivaišinsiančius	apsivaišinsiančią	apsivaišinsiančias	-	-
įnag.	apsivaišinsiančiu	apsivaišinsiančiais	apsivaišinsiančia	apsivaišinsiančiomis	-	-
viet.	apsivaišinsiančiame, apsivaišinsiančiam	apsivaišinsiančiuose, apsivaišinsiančiuos	apsivaišinsiančioje, apsivaišinsiančioj	apsivaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinsiantysis	apsivaišinsiantieji	apsivaišinsiančioji	apsivaišinsiančiosios	-	-
kilm.	apsivaišinsiančiojo	apsivaišinsiančiųjų	apsivaišinsiančiosios	apsivaišinsiančiųjų	-	-
naud.	apsivaišinsiančiajam	apsivaišinsiantiesiems	apsivaišinsiančiajai	apsivaišinsiančiosioms	-	-
gal.	apsivaišinsiantįjį	apsivaišinsiančiuosius	apsivaišinsiančiąją	apsivaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	apsivaišinsiančiuoju	apsivaišinsiančiaisiais	apsivaišinsiančiąja	apsivaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	apsivaišinsiančiajame	apsivaišinsiančiuosiuose	apsivaišinsiančiojoje	apsivaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivaišinsiantis, mot. g. apsivaišinsianti.

apsivaišinsiančiu

1. tas, kuris apsivaišins

Etimologija

<= apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---