apsivaišinsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivaišinsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivaišinsimas, mot. g. apsivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinsimas	apsivaišinsimi	apsivaišinsima	apsivaišinsimos	apsivaišinsima	-
kilm.	apsivaišinsimo	apsivaišinsimų	apsivaišinsimos	apsivaišinsimų	-	-
naud.	apsivaišinsimam	apsivaišinsimiems	apsivaišinsimai	apsivaišinsimoms	-	-
gal.	apsivaišinsimą	apsivaišinsimus	apsivaišinsimą	apsivaišinsimas	-	-
įnag.	apsivaišinsimu	apsivaišinsimais	apsivaišinsima	apsivaišinsimomis	-	-
viet.	apsivaišinsimame	apsivaišinsimuose	apsivaišinsimoje	apsivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinsimasis	apsivaišinsimieji	apsivaišinsimoji	apsivaišinsimosios	-	-
kilm.	apsivaišinsimojo	apsivaišinsimųjų	apsivaišinsimosios	apsivaišinsimųjų	-	-
naud.	apsivaišinsimajam	apsivaišinsimiesiems	apsivaišinsimajai	apsivaišinsimosioms	-	-
gal.	apsivaišinsimąjį	apsivaišinsimuosius	apsivaišinsimąją	apsivaišinsimąsias	-	-
įnag.	apsivaišinsimuoju	apsivaišinsimaisiais	apsivaišinsimąja	apsivaišinsimosiomis	-	-
viet.	apsivaišinsimajame	apsivaišinsimuosiuose	apsivaišinsimojoje	apsivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apsivaišinsima.
• Skiemenys: ap-si-vai-šin-si-mas

apsivaišinsimas

1. tas, kurį apsivaišins

Etimologija

<= apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---