apsivaišinusiu

Taip pat žr.: apsivaišinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivaišinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivaišinęs, mot. g. apsivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinęs	apsivaišinę	apsivaišinusi, apsivaišinus	apsivaišinusios	-	apsivaišinę
kilm.	apsivaišinusio	apsivaišinusių	apsivaišinusios	apsivaišinusių	-	-
naud.	apsivaišinusiam	apsivaišinusiems	apsivaišinusiai	apsivaišinusioms	-	-
gal.	apsivaišinusį	apsivaišinusius	apsivaišinusią	apsivaišinusias	-	-
įnag.	apsivaišinusiu	apsivaišinusiais	apsivaišinusia	apsivaišinusiomis	-	-
viet.	apsivaišinusiame	apsivaišinusiuose	apsivaišinusioje	apsivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišinusysis	apsivaišinusieji	apsivaišinusioji	apsivaišinusiosios	-	-
kilm.	apsivaišinusiojo	apsivaišinusiųjų	apsivaišinusiosios	apsivaišinusiųjų	-	-
naud.	apsivaišinusiajam	apsivaišinusiesiems	apsivaišinusiajai	apsivaišinusiosioms	-	-
gal.	apsivaišinusįjį	apsivaišinusiuosius	apsivaišinusiąją	apsivaišinusiąsias	-	-
įnag.	apsivaišinusiuoju	apsivaišinusiaisiais	apsivaišinusiąja	apsivaišinusiosiomis	-	-
viet.	apsivaišinusiajame	apsivaišinusiuosiuose	apsivaišinusiojoje	apsivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivaišinęs, mot. g. apsivaišinusi.

apsivaišinusiu

1. tas, kuris apsivaišino

Etimologija

<= apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---