apsivokdavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivokdavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivokdavęs, mot. g. apsivokdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivokdavęs	apsivokdavę	apsivokdavusi, apsivokdavus	apsivokdavusios	-	apsivokdavę
kilm.	apsivokdavusio	apsivokdavusių	apsivokdavusios	apsivokdavusių	-	-
naud.	apsivokdavusiam	apsivokdavusiems	apsivokdavusiai	apsivokdavusioms	-	-
gal.	apsivokdavusį	apsivokdavusius	apsivokdavusią	apsivokdavusias	-	-
įnag.	apsivokdavusiu	apsivokdavusiais	apsivokdavusia	apsivokdavusiomis	-	-
viet.	apsivokdavusiame	apsivokdavusiuose	apsivokdavusioje	apsivokdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivokdavusysis	apsivokdavusieji	apsivokdavusioji	apsivokdavusiosios	-	-
kilm.	apsivokdavusiojo	apsivokdavusiųjų	apsivokdavusiosios	apsivokdavusiųjų	-	-
naud.	apsivokdavusiajam	apsivokdavusiesiems	apsivokdavusiajai	apsivokdavusiosioms	-	-
gal.	apsivokdavusįjį	apsivokdavusiuosius	apsivokdavusiąją	apsivokdavusiąsias	-	-
įnag.	apsivokdavusiuoju	apsivokdavusiaisiais	apsivokdavusiąja	apsivokdavusiosiomis	-	-
viet.	apsivokdavusiajame	apsivokdavusiuosiuose	apsivokdavusiojoje	apsivokdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivokdavęs, mot. g. apsivokdavusi.
• Skiemenys: ap-si-vok-da-vu-sį-jį

apsivokdavusįjį

1. tas, kuris apsivokdavo

Etimologija

<= apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---