apsivokianti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivokianti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivokiantis, mot. g. apsivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivokiąs, apsivokiantis	apsivokią, apsivokiantys	apsivokianti	apsivokiančios	-	apsivokią
kilm.	apsivokiančio	apsivokiančių	apsivokiančios	apsivokiančių	-	-
naud.	apsivokiančiam	apsivokiantiems, apsivokiantiem	apsivokiančiai	apsivokiančioms, apsivokiančiom	-	-
gal.	apsivokiantį	apsivokiančius	apsivokiančią	apsivokiančias	-	-
įnag.	apsivokiančiu	apsivokiančiais	apsivokiančia	apsivokiančiomis	-	-
viet.	apsivokiančiame, apsivokiančiam	apsivokiančiuose, apsivokiančiuos	apsivokiančioje, apsivokiančioj	apsivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivokiantysis	apsivokiantieji	apsivokiančioji	apsivokiančiosios	-	-
kilm.	apsivokiančiojo	apsivokiančiųjų	apsivokiančiosios	apsivokiančiųjų	-	-
naud.	apsivokiančiajam	apsivokiantiesiems	apsivokiančiajai	apsivokiančiosioms	-	-
gal.	apsivokiantįjį	apsivokiančiuosius	apsivokiančiąją	apsivokiančiąsias	-	-
įnag.	apsivokiančiuoju	apsivokiančiaisiais	apsivokiančiąja	apsivokiančiosiomis	-	-
viet.	apsivokiančiajame	apsivokiančiuosiuose	apsivokiančiojoje	apsivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivokiantis.
• Skiemenys: ap-si-vo-kian-ti

apsivokianti

1. ta, kuri apsivokia

Etimologija

<= apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    apsivokianti: bendrai

neapsivokianti (lt)

Vertimai

  apsivokianti: bendrai

---