apskolinantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apskolinantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apskolinantis, mot. g. apskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolinąs, apskolinantis	apskoliną, apskolinantys	apskolinanti	apskolinančios	-	apskoliną
kilm.	apskolinančio	apskolinančių	apskolinančios	apskolinančių	-	-
naud.	apskolinančiam	apskolinantiems, apskolinantiem	apskolinančiai	apskolinančioms, apskolinančiom	-	-
gal.	apskolinantį	apskolinančius	apskolinančią	apskolinančias	-	-
įnag.	apskolinančiu	apskolinančiais	apskolinančia	apskolinančiomis	-	-
viet.	apskolinančiame, apskolinančiam	apskolinančiuose, apskolinančiuos	apskolinančioje, apskolinančioj	apskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolinantysis	apskolinantieji	apskolinančioji	apskolinančiosios	-	-
kilm.	apskolinančiojo	apskolinančiųjų	apskolinančiosios	apskolinančiųjų	-	-
naud.	apskolinančiajam	apskolinantiesiems	apskolinančiajai	apskolinančiosioms	-	-
gal.	apskolinantįjį	apskolinančiuosius	apskolinančiąją	apskolinančiąsias	-	-
įnag.	apskolinančiuoju	apskolinančiaisiais	apskolinančiąja	apskolinančiosiomis	-	-
viet.	apskolinančiajame	apskolinančiuosiuose	apskolinančiojoje	apskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apskolinanti.
• Skiemenys: ap-sko-li-nan-tis

apskolinantis (ret.)

1. tas, kuris apskolina

Etimologija

<= apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    apskolinantis: bendrai

neapskolinantis (lt)

Vertimai

  apskolinantis: bendrai

---