apskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

apskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolintojas	apskolintojai
kilm.	apskolintojo	apskolintojų
naud.	apskolintojui	apskolintojams
gal.	apskolintoją	apskolintojus
įnag.	apskolintoju	apskolintojais
viet.	apskolintojuje	apskolintojuose
šauksm.	apskolintojau	apskolintojai

• Skiemenys: ap-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. apskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. apskolintoja.

apskolintojų (ret.)

1. tas, kuris apskolina

Etimologija

<= apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

apskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolintoja	apskolintojos
kilm.	apskolintojos	apskolintojų
naud.	apskolintojai	apskolintojoms
gal.	apskolintoją	apskolintojas
įnag.	apskolintoja	apskolintojomis
viet.	apskolintojoje	apskolintojose
šauksm.	apskolintoja	apskolintojos

• Skiemenys: ap-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. apskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. apskolintojas.

apskolintojų (ret.)

1. ta, kuri apskolina

Etimologija

<= apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---