apvaišiną

Taip pat žr.: apvaišina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvaišiną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvaišinantis, mot. g. apvaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinąs, apvaišinantis	apvaišiną, apvaišinantys	apvaišinanti	apvaišinančios	-	apvaišiną
kilm.	apvaišinančio	apvaišinančių	apvaišinančios	apvaišinančių	-	-
naud.	apvaišinančiam	apvaišinantiems, apvaišinantiem	apvaišinančiai	apvaišinančioms, apvaišinančiom	-	-
gal.	apvaišinantį	apvaišinančius	apvaišinančią	apvaišinančias	-	-
įnag.	apvaišinančiu	apvaišinančiais	apvaišinančia	apvaišinančiomis	-	-
viet.	apvaišinančiame, apvaišinančiam	apvaišinančiuose, apvaišinančiuos	apvaišinančioje, apvaišinančioj	apvaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinantysis	apvaišinantieji	apvaišinančioji	apvaišinančiosios	-	-
kilm.	apvaišinančiojo	apvaišinančiųjų	apvaišinančiosios	apvaišinančiųjų	-	-
naud.	apvaišinančiajam	apvaišinantiesiems	apvaišinančiajai	apvaišinančiosioms	-	-
gal.	apvaišinantįjį	apvaišinančiuosius	apvaišinančiąją	apvaišinančiąsias	-	-
įnag.	apvaišinančiuoju	apvaišinančiaisiais	apvaišinančiąja	apvaišinančiosiomis	-	-
viet.	apvaišinančiajame	apvaišinančiuosiuose	apvaišinančiojoje	apvaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvaišinantis, mot. g. apvaišinanti.

apvaišiną

1. tas, kuris apvaišina

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---