apvaišinamąja

Taip pat žr.: apvaišinamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvaišinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvaišinamas, mot. g. apvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinamas	apvaišinami	apvaišinama	apvaišinamos	apvaišinama	-
kilm.	apvaišinamo	apvaišinamų	apvaišinamos	apvaišinamų	-	-
naud.	apvaišinamam	apvaišinamiems	apvaišinamai	apvaišinamoms	-	-
gal.	apvaišinamą	apvaišinamus	apvaišinamą	apvaišinamas	-	-
įnag.	apvaišinamu	apvaišinamais	apvaišinama	apvaišinamomis	-	-
viet.	apvaišinamame	apvaišinamuose	apvaišinamoje	apvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinamasis	apvaišinamieji	apvaišinamoji	apvaišinamosios	-	-
kilm.	apvaišinamojo	apvaišinamųjų	apvaišinamosios	apvaišinamųjų	-	-
naud.	apvaišinamajam	apvaišinamiesiems	apvaišinamajai	apvaišinamosioms	-	-
gal.	apvaišinamąjį	apvaišinamuosius	apvaišinamąją	apvaišinamąsias	-	-
įnag.	apvaišinamuoju	apvaišinamaisiais	apvaišinamąja	apvaišinamosiomis	-	-
viet.	apvaišinamajame	apvaišinamuosiuose	apvaišinamojoje	apvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvaišinamas, mot. g. apvaišinama.

apvaišinamąja

1. ta, kurią apvaišina

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---