apvaišindavusiosioms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvaišindavusiosioms (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvaišindavęs, mot. g. apvaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišindavęs	apvaišindavę	apvaišindavusi, apvaišindavus	apvaišindavusios	-	apvaišindavę
kilm.	apvaišindavusio	apvaišindavusių	apvaišindavusios	apvaišindavusių	-	-
naud.	apvaišindavusiam	apvaišindavusiems	apvaišindavusiai	apvaišindavusioms	-	-
gal.	apvaišindavusį	apvaišindavusius	apvaišindavusią	apvaišindavusias	-	-
įnag.	apvaišindavusiu	apvaišindavusiais	apvaišindavusia	apvaišindavusiomis	-	-
viet.	apvaišindavusiame	apvaišindavusiuose	apvaišindavusioje	apvaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišindavusysis	apvaišindavusieji	apvaišindavusioji	apvaišindavusiosios	-	-
kilm.	apvaišindavusiojo	apvaišindavusiųjų	apvaišindavusiosios	apvaišindavusiųjų	-	-
naud.	apvaišindavusiajam	apvaišindavusiesiems	apvaišindavusiajai	apvaišindavusiosioms	-	-
gal.	apvaišindavusįjį	apvaišindavusiuosius	apvaišindavusiąją	apvaišindavusiąsias	-	-
įnag.	apvaišindavusiuoju	apvaišindavusiaisiais	apvaišindavusiąja	apvaišindavusiosiomis	-	-
viet.	apvaišindavusiajame	apvaišindavusiuosiuose	apvaišindavusiojoje	apvaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvaišindavęs, mot. g. apvaišindavusi.

apvaišindavusiosioms

1. ta, kuri apvaišindavo

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---