apvaišinsiančiu

Taip pat žr.: apvaišinsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvaišinsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvaišinsiantis, mot. g. apvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinsiąs, apvaišinsiantis	apvaišinsią, apvaišinsiantys	apvaišinsianti	apvaišinsiančios	-	apvaišinsią
kilm.	apvaišinsiančio	apvaišinsiančių	apvaišinsiančios	apvaišinsiančių	-	-
naud.	apvaišinsiančiam	apvaišinsiantiems, apvaišinsiantiem	apvaišinsiančiai	apvaišinsiančioms, apvaišinsiančiom	-	-
gal.	apvaišinsiantį	apvaišinsiančius	apvaišinsiančią	apvaišinsiančias	-	-
įnag.	apvaišinsiančiu	apvaišinsiančiais	apvaišinsiančia	apvaišinsiančiomis	-	-
viet.	apvaišinsiančiame, apvaišinsiančiam	apvaišinsiančiuose, apvaišinsiančiuos	apvaišinsiančioje, apvaišinsiančioj	apvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišinsiantysis	apvaišinsiantieji	apvaišinsiančioji	apvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	apvaišinsiančiojo	apvaišinsiančiųjų	apvaišinsiančiosios	apvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	apvaišinsiančiajam	apvaišinsiantiesiems	apvaišinsiančiajai	apvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	apvaišinsiantįjį	apvaišinsiančiuosius	apvaišinsiančiąją	apvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	apvaišinsiančiuoju	apvaišinsiančiaisiais	apvaišinsiančiąja	apvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	apvaišinsiančiajame	apvaišinsiančiuosiuose	apvaišinsiančiojoje	apvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvaišinsiantis, mot. g. apvaišinsianti.

apvaišinsiančiu

1. tas, kuris apvaišins

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---