apvaišintąja

Taip pat žr.: apvaišintąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvaišintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvaišintas, mot. g. apvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišintas	apvaišinti	apvaišinta	apvaišintos	apvaišinta	-
kilm.	apvaišinto	apvaišintų	apvaišintos	apvaišintų	-	-
naud.	apvaišintam	apvaišintiems	apvaišintai	apvaišintoms	-	-
gal.	apvaišintą	apvaišintus	apvaišintą	apvaišintas	-	-
įnag.	apvaišintu	apvaišintais	apvaišinta	apvaišintomis	-	-
viet.	apvaišintame	apvaišintuose	apvaišintoje	apvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišintasis	apvaišintieji	apvaišintoji	apvaišintosios	-	-
kilm.	apvaišintojo	apvaišintųjų	apvaišintosios	apvaišintųjų	-	-
naud.	apvaišintajam	apvaišintiesiems	apvaišintajai	apvaišintosioms	-	-
gal.	apvaišintąjį	apvaišintuosius	apvaišintąją	apvaišintąsias	-	-
įnag.	apvaišintuoju	apvaišintaisiais	apvaišintąja	apvaišintosiomis	-	-
viet.	apvaišintajame	apvaišintuosiuose	apvaišintojoje	apvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvaišintas, mot. g. apvaišinta.

apvaišintąja

1. ta, kurią apvaišino

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---