apvaišintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvaišintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvaišintinas, mot. g. apvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišintinas	apvaišintini	apvaišintina	apvaišintinos	apvaišintina	-
kilm.	apvaišintino	apvaišintinų	apvaišintinos	apvaišintinų	-	-
naud.	apvaišintinam	apvaišintiniems	apvaišintinai	apvaišintinoms	-	-
gal.	apvaišintiną	apvaišintinus	apvaišintiną	apvaišintinas	-	-
įnag.	apvaišintinu	apvaišintinais	apvaišintina	apvaišintinomis	-	-
viet.	apvaišintiname	apvaišintinuose	apvaišintinoje	apvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvaišintinasis	apvaišintinieji	apvaišintinoji	apvaišintinosios	-	-
kilm.	apvaišintinojo	apvaišintinųjų	apvaišintinosios	apvaišintinųjų	-	-
naud.	apvaišintinajam	apvaišintiniesiems	apvaišintinajai	apvaišintinosioms	-	-
gal.	apvaišintinąjį	apvaišintinuosius	apvaišintinąją	apvaišintinąsias	-	-
įnag.	apvaišintinuoju	apvaišintinaisiais	apvaišintinąja	apvaišintinosiomis	-	-
viet.	apvaišintinajame	apvaišintinuosiuose	apvaišintinojoje	apvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvaišintinas, mot. g. apvaišintina.

apvaišintinus

1. tas, dėl kurio reikia apvaišinti

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---