apvoktinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apvoktinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apvoktinas, mot. g. apvoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvoktinas	apvoktini	apvoktina	apvoktinos	apvoktina	-
kilm.	apvoktino	apvoktinų	apvoktinos	apvoktinų	-	-
naud.	apvoktinam	apvoktiniems	apvoktinai	apvoktinoms	-	-
gal.	apvoktiną	apvoktinus	apvoktiną	apvoktinas	-	-
įnag.	apvoktinu	apvoktinais	apvoktina	apvoktinomis	-	-
viet.	apvoktiname	apvoktinuose	apvoktinoje	apvoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apvoktinasis	apvoktinieji	apvoktinoji	apvoktinosios	-	-
kilm.	apvoktinojo	apvoktinųjų	apvoktinosios	apvoktinųjų	-	-
naud.	apvoktinajam	apvoktiniesiems	apvoktinajai	apvoktinosioms	-	-
gal.	apvoktinąjį	apvoktinuosius	apvoktinąją	apvoktinąsias	-	-
įnag.	apvoktinuoju	apvoktinaisiais	apvoktinąja	apvoktinosiomis	-	-
viet.	apvoktinajame	apvoktinuosiuose	apvoktinojoje	apvoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apvoktinas, mot. g. apvoktina.
• Skiemenys: ap-vok-ti-nų

apvoktinų

1. tas, dėl kurio reikia apvokti

Etimologija

<= apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---