artintina

Taip pat žr.: artintiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

artintina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. artintinas, mot. g. artintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artintinas	artintini	artintina	artintinos	artintina	-
kilm.	artintino	artintinų	artintinos	artintinų	-	-
naud.	artintinam	artintiniems	artintinai	artintinoms	-	-
gal.	artintiną	artintinus	artintiną	artintinas	-	-
įnag.	artintinu	artintinais	artintina	artintinomis	-	-
viet.	artintiname	artintinuose	artintinoje	artintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	artintinasis	artintinieji	artintinoji	artintinosios	-	-
kilm.	artintinojo	artintinųjų	artintinosios	artintinųjų	-	-
naud.	artintinajam	artintiniesiems	artintinajai	artintinosioms	-	-
gal.	artintinąjį	artintinuosius	artintinąją	artintinąsias	-	-
įnag.	artintinuoju	artintinaisiais	artintinąja	artintinosiomis	-	-
viet.	artintinajame	artintinuosiuose	artintinojoje	artintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. artintinas.
• Skiemenys: ar-tin-ti-na

artintina

1. ta kurią reikia artinti

Etimologija

<= artinti, artina, artino

---