atsidirbančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsidirbančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsidirbantis, mot. g. atsidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsidirbąs, atsidirbantis	atsidirbą, atsidirbantys	atsidirbanti	atsidirbančios	-	atsidirbą
kilm.	atsidirbančio	atsidirbančių	atsidirbančios	atsidirbančių	-	-
naud.	atsidirbančiam	atsidirbantiems, atsidirbantiem	atsidirbančiai	atsidirbančioms, atsidirbančiom	-	-
gal.	atsidirbantį	atsidirbančius	atsidirbančią	atsidirbančias	-	-
įnag.	atsidirbančiu	atsidirbančiais	atsidirbančia	atsidirbančiomis	-	-
viet.	atsidirbančiame, atsidirbančiam	atsidirbančiuose, atsidirbančiuos	atsidirbančioje, atsidirbančioj	atsidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsidirbantysis	atsidirbantieji	atsidirbančioji	atsidirbančiosios	-	-
kilm.	atsidirbančiojo	atsidirbančiųjų	atsidirbančiosios	atsidirbančiųjų	-	-
naud.	atsidirbančiajam	atsidirbantiesiems	atsidirbančiajai	atsidirbančiosioms	-	-
gal.	atsidirbantįjį	atsidirbančiuosius	atsidirbančiąją	atsidirbančiąsias	-	-
įnag.	atsidirbančiuoju	atsidirbančiaisiais	atsidirbančiąja	atsidirbančiosiomis	-	-
viet.	atsidirbančiajame	atsidirbančiuosiuose	atsidirbančiojoje	atsidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsidirbantis, mot. g. atsidirbanti.
• Skiemenys: at-si-dir-ban-čio-jo

atsidirbančiojo

1. tas, kuris atsidirba

Etimologija

<= atsidirbti, atsidirba, atsidirbo <= at- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---