atsigersimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigersimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigersimas, mot. g. atsigersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigersimas	atsigersimi	atsigersima	atsigersimos	atsigersima	-
kilm.	atsigersimo	atsigersimų	atsigersimos	atsigersimų	-	-
naud.	atsigersimam	atsigersimiems	atsigersimai	atsigersimoms	-	-
gal.	atsigersimą	atsigersimus	atsigersimą	atsigersimas	-	-
įnag.	atsigersimu	atsigersimais	atsigersima	atsigersimomis	-	-
viet.	atsigersimame	atsigersimuose	atsigersimoje	atsigersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigersimasis	atsigersimieji	atsigersimoji	atsigersimosios	-	-
kilm.	atsigersimojo	atsigersimųjų	atsigersimosios	atsigersimųjų	-	-
naud.	atsigersimajam	atsigersimiesiems	atsigersimajai	atsigersimosioms	-	-
gal.	atsigersimąjį	atsigersimuosius	atsigersimąją	atsigersimąsias	-	-
įnag.	atsigersimuoju	atsigersimaisiais	atsigersimąja	atsigersimosiomis	-	-
viet.	atsigersimajame	atsigersimuosiuose	atsigersimojoje	atsigersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigersimas, mot. g. atsigersima.
• Skiemenys: at-si-ger-si-mus

atsigersimus

1. tas, kurį atsigers

Etimologija

<= atsigerti, atsigeria, atsigėrė <= at- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---