atsigirdėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigirdėtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdėtinas, mot. g. atsigirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėtinas	atsigirdėtini	atsigirdėtina	atsigirdėtinos	atsigirdėtina	-
kilm.	atsigirdėtino	atsigirdėtinų	atsigirdėtinos	atsigirdėtinų	-	-
naud.	atsigirdėtinam	atsigirdėtiniems	atsigirdėtinai	atsigirdėtinoms	-	-
gal.	atsigirdėtiną	atsigirdėtinus	atsigirdėtiną	atsigirdėtinas	-	-
įnag.	atsigirdėtinu	atsigirdėtinais	atsigirdėtina	atsigirdėtinomis	-	-
viet.	atsigirdėtiname	atsigirdėtinuose	atsigirdėtinoje	atsigirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėtinasis	atsigirdėtinieji	atsigirdėtinoji	atsigirdėtinosios	-	-
kilm.	atsigirdėtinojo	atsigirdėtinųjų	atsigirdėtinosios	atsigirdėtinųjų	-	-
naud.	atsigirdėtinajam	atsigirdėtiniesiems	atsigirdėtinajai	atsigirdėtinosioms	-	-
gal.	atsigirdėtinąjį	atsigirdėtinuosius	atsigirdėtinąją	atsigirdėtinąsias	-	-
įnag.	atsigirdėtinuoju	atsigirdėtinaisiais	atsigirdėtinąja	atsigirdėtinosiomis	-	-
viet.	atsigirdėtinajame	atsigirdėtinuosiuose	atsigirdėtinojoje	atsigirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigirdėtinas, mot. g. atsigirdėtina.
• Skiemenys: at-si-gir-dė-ti-nų

atsigirdėtinų

1. tas, dėl kurio reikia atsigirdėti

Etimologija

<= atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---