atsigirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsigirdėti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsigirdžiu	atsigirdėjau	atsigirdėdavau	atsigirdėsiu
tu	atsigirdi	atsigirdėjai	atsigirdėdavai	atsigirdėsi
jis, ji	atsigirdi	atsigirdėjo	atsigirdėdavo	atsigirdės
mes	atsigirdime, atsigirdim	atsigirdėjome, atsigirdėjom	atsigirdėdavome, atsigirdėdavom	atsigirdėsime, atsigirdėsim
jūs	atsigirdite, atsigirdit	atsigirdėjote, atsigirdėjot	atsigirdėdavote, atsigirdėdavot	atsigirdėsite, atsigirdėsit
jie, jos	atsigirdi	atsigirdėjo	atsigirdėdavo	atsigirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsigirdėčiau		atsigirdėtumėme, atsigirdėtumėm, atsigirdėtume
2 asm.	atsigirdėtumei, atsigirdėtum		atsigirdėtumėte, atsigirdėtumėt
3 asm.	atsigirdėtų		atsigirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsigirdėkime, atsigirdėkim
2 asm.	atsigirdėki, atsigirdėk		atsigirdėkite, atsigirdėkit
3 asm.	teatsigirdi, teatsigirdie		teatsigirdi, teatsigirdie

• žr. pagr. f. atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atsigirdįs, atsigirdintis, atsigirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atsigirdėjęs, atsigirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atsigirdėdavęs, atsigirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atsigirdėsiąs, atsigirdėsiantis, atsigirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atsigirdimas, atsigirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atsigirdėtas, atsigirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atsigirdėsimas, atsigirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atsigirdėtinas, atsigirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: atsigirdint, atsigirdėjus, atsigirdėdavus, atsigirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: atsigirdėdamas, atsigirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: atsigirdėte, atsigirdėtinai.
• Skiemenys: at-si-gir-dė-ti

atsigirdėti

1. nustoti girdėti:
   • Atsigirdėjau jau aš, t. y. ausys mano apkurto, daugiau aš nebgirdėsiu.

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    atsigirdėti: bendrai

neatsigirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atsigirdėti: Išvestiniai žodžiai

atsigirdėjimas (lt) (vyr. g.)

neatsigirdėti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  atsigirdėti: bendrai

---

Dalyvis

atsigirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdėtas, mot. g. atsigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėtas	atsigirdėti	atsigirdėta	atsigirdėtos	atsigirdėta	-
kilm.	atsigirdėto	atsigirdėtų	atsigirdėtos	atsigirdėtų	-	-
naud.	atsigirdėtam	atsigirdėtiems	atsigirdėtai	atsigirdėtoms	-	-
gal.	atsigirdėtą	atsigirdėtus	atsigirdėtą	atsigirdėtas	-	-
įnag.	atsigirdėtu	atsigirdėtais	atsigirdėta	atsigirdėtomis	-	-
viet.	atsigirdėtame	atsigirdėtuose	atsigirdėtoje	atsigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėtasis	atsigirdėtieji	atsigirdėtoji	atsigirdėtosios	-	-
kilm.	atsigirdėtojo	atsigirdėtųjų	atsigirdėtosios	atsigirdėtųjų	-	-
naud.	atsigirdėtajam	atsigirdėtiesiems	atsigirdėtajai	atsigirdėtosioms	-	-
gal.	atsigirdėtąjį	atsigirdėtuosius	atsigirdėtąją	atsigirdėtąsias	-	-
įnag.	atsigirdėtuoju	atsigirdėtaisiais	atsigirdėtąja	atsigirdėtosiomis	-	-
viet.	atsigirdėtajame	atsigirdėtuosiuose	atsigirdėtojoje	atsigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigirdėtas, mot. g. atsigirdėta.
• Skiemenys: at-si-gir-dė-ti

atsigirdėti

1. tas, kurį atsigirdėjo

Etimologija

<= atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---