Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
atsigirdžiu
|
atsigirdėjau
|
atsigirdėdavau
|
atsigirdėsiu
|
tu
|
atsigirdi
|
atsigirdėjai
|
atsigirdėdavai
|
atsigirdėsi
|
jis, ji
|
atsigirdi
|
atsigirdėjo
|
atsigirdėdavo
|
atsigirdės
|
mes
|
atsigirdime, atsigirdim
|
atsigirdėjome, atsigirdėjom
|
atsigirdėdavome, atsigirdėdavom
|
atsigirdėsime, atsigirdėsim
|
jūs
|
atsigirdite, atsigirdit
|
atsigirdėjote, atsigirdėjot
|
atsigirdėdavote, atsigirdėdavot
|
atsigirdėsite, atsigirdėsit
|
jie, jos
|
atsigirdi
|
atsigirdėjo
|
atsigirdėdavo
|
atsigirdės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
atsigirdėčiau
|
atsigirdėtumėme, atsigirdėtumėm, atsigirdėtume
|
2 asm.
|
atsigirdėtumei, atsigirdėtum
|
atsigirdėtumėte, atsigirdėtumėt
|
3 asm.
|
atsigirdėtų
|
atsigirdėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
atsigirdėkime, atsigirdėkim
|
2 asm.
|
atsigirdėki, atsigirdėk
|
atsigirdėkite, atsigirdėkit
|
3 asm.
|
teatsigirdi, teatsigirdie
|
teatsigirdi, teatsigirdie
|
atsigirdėtumėm
<= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo