atsigirdėtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigirdėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdėtas, mot. g. atsigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėtas	atsigirdėti	atsigirdėta	atsigirdėtos	atsigirdėta	-
kilm.	atsigirdėto	atsigirdėtų	atsigirdėtos	atsigirdėtų	-	-
naud.	atsigirdėtam	atsigirdėtiems	atsigirdėtai	atsigirdėtoms	-	-
gal.	atsigirdėtą	atsigirdėtus	atsigirdėtą	atsigirdėtas	-	-
įnag.	atsigirdėtu	atsigirdėtais	atsigirdėta	atsigirdėtomis	-	-
viet.	atsigirdėtame	atsigirdėtuose	atsigirdėtoje	atsigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėtasis	atsigirdėtieji	atsigirdėtoji	atsigirdėtosios	-	-
kilm.	atsigirdėtojo	atsigirdėtųjų	atsigirdėtosios	atsigirdėtųjų	-	-
naud.	atsigirdėtajam	atsigirdėtiesiems	atsigirdėtajai	atsigirdėtosioms	-	-
gal.	atsigirdėtąjį	atsigirdėtuosius	atsigirdėtąją	atsigirdėtąsias	-	-
įnag.	atsigirdėtuoju	atsigirdėtaisiais	atsigirdėtąja	atsigirdėtosiomis	-	-
viet.	atsigirdėtajame	atsigirdėtuosiuose	atsigirdėtojoje	atsigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigirdėtas, mot. g. atsigirdėta.
• Skiemenys: at-si-gir-dė-tu

atsigirdėtu

1. tas, kurį atsigirdėjo

Etimologija

<= atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---