atsigirdimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigirdimąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdimas, mot. g. atsigirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdimas	atsigirdimi	atsigirdima	atsigirdimos	atsigirdima	-
kilm.	atsigirdimo	atsigirdimų	atsigirdimos	atsigirdimų	-	-
naud.	atsigirdimam	atsigirdimiems	atsigirdimai	atsigirdimoms	-	-
gal.	atsigirdimą	atsigirdimus	atsigirdimą	atsigirdimas	-	-
įnag.	atsigirdimu	atsigirdimais	atsigirdima	atsigirdimomis	-	-
viet.	atsigirdimame	atsigirdimuose	atsigirdimoje	atsigirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdimasis	atsigirdimieji	atsigirdimoji	atsigirdimosios	-	-
kilm.	atsigirdimojo	atsigirdimųjų	atsigirdimosios	atsigirdimųjų	-	-
naud.	atsigirdimajam	atsigirdimiesiems	atsigirdimajai	atsigirdimosioms	-	-
gal.	atsigirdimąjį	atsigirdimuosius	atsigirdimąją	atsigirdimąsias	-	-
įnag.	atsigirdimuoju	atsigirdimaisiais	atsigirdimąja	atsigirdimosiomis	-	-
viet.	atsigirdimajame	atsigirdimuosiuose	atsigirdimojoje	atsigirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigirdimas, mot. g. atsigirdima.
• Skiemenys: at-si-gir-di-mą-ja

atsigirdimąja

1. ta, kurią atsigirdi

Etimologija

<= atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---