atsikeltina

Taip pat žr.: atsikeltiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsikeltina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsikeltinas, mot. g. atsikeltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikeltinas	atsikeltini	atsikeltina	atsikeltinos	atsikeltina	-
kilm.	atsikeltino	atsikeltinų	atsikeltinos	atsikeltinų	-	-
naud.	atsikeltinam	atsikeltiniems	atsikeltinai	atsikeltinoms	-	-
gal.	atsikeltiną	atsikeltinus	atsikeltiną	atsikeltinas	-	-
įnag.	atsikeltinu	atsikeltinais	atsikeltina	atsikeltinomis	-	-
viet.	atsikeltiname	atsikeltinuose	atsikeltinoje	atsikeltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsikeltinasis	atsikeltinieji	atsikeltinoji	atsikeltinosios	-	-
kilm.	atsikeltinojo	atsikeltinųjų	atsikeltinosios	atsikeltinųjų	-	-
naud.	atsikeltinajam	atsikeltiniesiems	atsikeltinajai	atsikeltinosioms	-	-
gal.	atsikeltinąjį	atsikeltinuosius	atsikeltinąją	atsikeltinąsias	-	-
įnag.	atsikeltinuoju	atsikeltinaisiais	atsikeltinąja	atsikeltinosiomis	-	-
viet.	atsikeltinajame	atsikeltinuosiuose	atsikeltinojoje	atsikeltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsikeltinas.
• Skiemenys: at-si-kel-ti-na

atsikeltina

1. ta kurią reikia atsikelti

Etimologija

<= atsikelti, atsikelia, atsikėlė

---