atsimokėdavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimokėdavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimokėdavęs, mot. g. atsimokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėdavęs	atsimokėdavę	atsimokėdavusi, atsimokėdavus	atsimokėdavusios	-	atsimokėdavę
kilm.	atsimokėdavusio	atsimokėdavusių	atsimokėdavusios	atsimokėdavusių	-	-
naud.	atsimokėdavusiam	atsimokėdavusiems	atsimokėdavusiai	atsimokėdavusioms	-	-
gal.	atsimokėdavusį	atsimokėdavusius	atsimokėdavusią	atsimokėdavusias	-	-
įnag.	atsimokėdavusiu	atsimokėdavusiais	atsimokėdavusia	atsimokėdavusiomis	-	-
viet.	atsimokėdavusiame	atsimokėdavusiuose	atsimokėdavusioje	atsimokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėdavusysis	atsimokėdavusieji	atsimokėdavusioji	atsimokėdavusiosios	-	-
kilm.	atsimokėdavusiojo	atsimokėdavusiųjų	atsimokėdavusiosios	atsimokėdavusiųjų	-	-
naud.	atsimokėdavusiajam	atsimokėdavusiesiems	atsimokėdavusiajai	atsimokėdavusiosioms	-	-
gal.	atsimokėdavusįjį	atsimokėdavusiuosius	atsimokėdavusiąją	atsimokėdavusiąsias	-	-
įnag.	atsimokėdavusiuoju	atsimokėdavusiaisiais	atsimokėdavusiąja	atsimokėdavusiosiomis	-	-
viet.	atsimokėdavusiajame	atsimokėdavusiuosiuose	atsimokėdavusiojoje	atsimokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimokėdavęs, mot. g. atsimokėdavusi.
• Skiemenys: at-si-mo-kė-da-vu-siuo-ju

atsimokėdavusiuoju

1. tas, kuris atsimokėdavo

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---