atsimoka

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsimoka (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsimoku	atsimokėjau	atsimokėdavau	atsimokėsiu
tu	atsimoki	atsimokėjai	atsimokėdavai	atsimokėsi
jis, ji	atsimoka	atsimokėjo	atsimokėdavo	atsimokės
mes	atsimokame, atsimokam	atsimokėjome, atsimokėjom	atsimokėdavome, atsimokėdavom	atsimokėsime, atsimokėsim
jūs	atsimokate, atsimokat	atsimokėjote, atsimokėjot	atsimokėdavote, atsimokėdavot	atsimokėsite, atsimokėsit
jie, jos	atsimoka	atsimokėjo	atsimokėdavo	atsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsimokėčiau		atsimokėtumėme, atsimokėtumėm, atsimokėtume
2 asm.	atsimokėtumei, atsimokėtum		atsimokėtumėte, atsimokėtumėt
3 asm.	atsimokėtų		atsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsimokėkime, atsimokėkim
2 asm.	atsimokėki, atsimokėk		atsimokėkite, atsimokėkit
3 asm.	teatsimoka, teatsimokie		teatsimoka, teatsimokie

• žr. pagr. f. atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atsimokąs, atsimokantis, atsimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atsimokėjęs, atsimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atsimokėdavęs, atsimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atsimokėsiąs, atsimokėsiantis, atsimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atsimokamas, atsimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atsimokėtas, atsimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atsimokėsimas, atsimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atsimokėtinas, atsimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: atsimokant, atsimokėjus, atsimokėdavus, atsimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: atsimokėdamas, atsimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: atsimokėte, atsimokėtinai.
• Skiemenys: at-si-mo-ka

atsimoka

1. duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant:
   • Lažo jos vyro namai neėjo, atsimokėdami pinigais.
2. pateisinti įdėtą triūsą, lėšas:
   • Bitėm ką duodi [cukraus], tai paskui jos atsimóka.
3. atiduoti priklausomą dalį, pamokėti:
   • Kas pasiliko į ūkį, tas turėjo atsimokė́ti.
4. (prk.) atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą:
   • Už gerą visada blogumu atsimokama.
5. būti pelningam, apsimokėti:
   • Šimet neatsimóka bulbes parduoti: pigiai moka.

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Sinonimai

    atsimoka: bendrai

atsilyginti (lt) atsimokėti (lt) užsimokėti (lt) atsilyginti (lt) atsimokėti (lt) užsimokėti (lt) atpildyti (lt) (šnek.) padengti (lt) atpelnyti (lt) (nevart.)

premijuoti (lt) kompensuoti (lt) atkeršyti (lt) atgiežti (lt) atsigauti (lt) (šnek.) atsigriebti (lt) (šnek.) atmonyti (lt) (nevart.) atpėtuoti (lt) (nevart.)

Antonimai

    atsimoka: bendrai

neatsimoka (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atsimoka: Išvestiniai žodžiai

atsimokėjimas (lt) (vyr. g.) atsimokėtojas (lt) (vyr. g.)

atsimokėtoja (lt) (mot. g.) neatsimokėti (lt) (neig. sangrž.)

Išraiškos arba posakiai

    atsimoka: Išraiškos arba posakiai

atsilyginti (lt) atsimokėti (lt) užsimokėti (lt) atsilyginti (lt) atsimokėti (lt) užsimokėti (lt) atpildyti (lt) (šnek.) padengti (lt) atpelnyti (lt) (nevart.)

premijuoti (lt) kompensuoti (lt) atkeršyti (lt) atgiežti (lt) atsigauti (lt) (šnek.) atsigriebti (lt) (šnek.) atmonyti (lt) (nevart.) atpėtuoti (lt) (nevart.)

Vertimai

  atsimoka: bendrai

---