pamokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

pamokėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: pamokėti, pamoka, pamokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	pamoku	pamokėjau	pamokėdavau	pamokėsiu
tu	pamoki	pamokėjai	pamokėdavai	pamokėsi
jis, ji	pamoka	pamokėjo	pamokėdavo	pamokės
mes	pamokame, pamokam	pamokėjome, pamokėjom	pamokėdavome, pamokėdavom	pamokėsime, pamokėsim
jūs	pamokate, pamokat	pamokėjote, pamokėjot	pamokėdavote, pamokėdavot	pamokėsite, pamokėsit
jie, jos	pamoka	pamokėjo	pamokėdavo	pamokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	pamokėčiau		pamokėtumėme, pamokėtumėm, pamokėtume
2 asm.	pamokėtumei, pamokėtum		pamokėtumėte, pamokėtumėt
3 asm.	pamokėtų		pamokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		pamokėkime, pamokėkim
2 asm.	pamokėki, pamokėk		pamokėkite, pamokėkit
3 asm.	tepamoka, tepamokie		tepamoka, tepamokie

• žr. pagr. f. pamokėti, pamoka, pamokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pamokąs, pamokantis, pamokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pamokėjęs, pamokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pamokėdavęs, pamokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pamokėsiąs, pamokėsiantis, pamokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pamokamas, pamokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pamokėtas, pamokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pamokėsimas, pamokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pamokėtinas, pamokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: pamokant, pamokėjus, pamokėdavus, pamokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: pamokėdamas, pamokėdama.
• taip pat žr. bdn.: pamokėte, pamokėtinai.
• Skiemenys: pa-mo-kė-ti

pamokėti

1. atiduoti pinigais už priklausomą turto dalį:
   • Nenorėdamas žemės skaldyti, pamokėjo savo broliui pinigais.
2. atlyginti, užmokėti:
   • Tas ponas gerai jiem pamokėjo ir išsivežė tą vaiką.
3. būti naudingam, apsimokėti:
   • Tau nepamóka eiti, ba baublys staugia (traukinys švilpia, gãli išgąsdinti).

Etimologija

<= pa- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    pamokėti: bendrai

nepamokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    pamokėti: Išvestiniai žodžiai

nepamokėti (lt) (neig. ) pamokėjimas (lt) (vyr. g.)

pamokėtojas (lt) (vyr. g.) pamokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  pamokėti: bendrai

---

Dalyvis

pamokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamokėtas, mot. g. pamokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtas	pamokėti	pamokėta	pamokėtos	pamokėta	-
kilm.	pamokėto	pamokėtų	pamokėtos	pamokėtų	-	-
naud.	pamokėtam	pamokėtiems	pamokėtai	pamokėtoms	-	-
gal.	pamokėtą	pamokėtus	pamokėtą	pamokėtas	-	-
įnag.	pamokėtu	pamokėtais	pamokėta	pamokėtomis	-	-
viet.	pamokėtame	pamokėtuose	pamokėtoje	pamokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtasis	pamokėtieji	pamokėtoji	pamokėtosios	-	-
kilm.	pamokėtojo	pamokėtųjų	pamokėtosios	pamokėtųjų	-	-
naud.	pamokėtajam	pamokėtiesiems	pamokėtajai	pamokėtosioms	-	-
gal.	pamokėtąjį	pamokėtuosius	pamokėtąją	pamokėtąsias	-	-
įnag.	pamokėtuoju	pamokėtaisiais	pamokėtąja	pamokėtosiomis	-	-
viet.	pamokėtajame	pamokėtuosiuose	pamokėtojoje	pamokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamokėtas, mot. g. pamokėta.
• Skiemenys: pa-mo-kė-ti

pamokėti

1. tas, kurį pamokėjo

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---