pamokėtojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamokėtojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamokėtas, mot. g. pamokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtas	pamokėti	pamokėta	pamokėtos	pamokėta	-
kilm.	pamokėto	pamokėtų	pamokėtos	pamokėtų	-	-
naud.	pamokėtam	pamokėtiems	pamokėtai	pamokėtoms	-	-
gal.	pamokėtą	pamokėtus	pamokėtą	pamokėtas	-	-
įnag.	pamokėtu	pamokėtais	pamokėta	pamokėtomis	-	-
viet.	pamokėtame	pamokėtuose	pamokėtoje	pamokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtasis	pamokėtieji	pamokėtoji	pamokėtosios	-	-
kilm.	pamokėtojo	pamokėtųjų	pamokėtosios	pamokėtųjų	-	-
naud.	pamokėtajam	pamokėtiesiems	pamokėtajai	pamokėtosioms	-	-
gal.	pamokėtąjį	pamokėtuosius	pamokėtąją	pamokėtąsias	-	-
įnag.	pamokėtuoju	pamokėtaisiais	pamokėtąja	pamokėtosiomis	-	-
viet.	pamokėtajame	pamokėtuosiuose	pamokėtojoje	pamokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamokėtas, mot. g. pamokėta.
• Skiemenys: pa-mo-kė-to-jo-je

pamokėtojoje

1. ta, kurią pamokėjo

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

pamokėtojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pamokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtoja	pamokėtojos
kilm.	pamokėtojos	pamokėtojų
naud.	pamokėtojai	pamokėtojoms
gal.	pamokėtoją	pamokėtojas
įnag.	pamokėtoja	pamokėtojomis
viet.	pamokėtojoje	pamokėtojose
šauksm.	pamokėtoja	pamokėtojos

• Skiemenys: pa-mo-kė-to-jo-je
• žr. pagr. f. pamokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pamokėtojas.

pamokėtojoje

1. ta, kuri pamoka

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---