atsimokėsiančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimokėsiančiajam (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimokėsiantis, mot. g. atsimokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėsiąs, atsimokėsiantis	atsimokėsią, atsimokėsiantys	atsimokėsianti	atsimokėsiančios	-	atsimokėsią
kilm.	atsimokėsiančio	atsimokėsiančių	atsimokėsiančios	atsimokėsiančių	-	-
naud.	atsimokėsiančiam	atsimokėsiantiems, atsimokėsiantiem	atsimokėsiančiai	atsimokėsiančioms, atsimokėsiančiom	-	-
gal.	atsimokėsiantį	atsimokėsiančius	atsimokėsiančią	atsimokėsiančias	-	-
įnag.	atsimokėsiančiu	atsimokėsiančiais	atsimokėsiančia	atsimokėsiančiomis	-	-
viet.	atsimokėsiančiame, atsimokėsiančiam	atsimokėsiančiuose, atsimokėsiančiuos	atsimokėsiančioje, atsimokėsiančioj	atsimokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėsiantysis	atsimokėsiantieji	atsimokėsiančioji	atsimokėsiančiosios	-	-
kilm.	atsimokėsiančiojo	atsimokėsiančiųjų	atsimokėsiančiosios	atsimokėsiančiųjų	-	-
naud.	atsimokėsiančiajam	atsimokėsiantiesiems	atsimokėsiančiajai	atsimokėsiančiosioms	-	-
gal.	atsimokėsiantįjį	atsimokėsiančiuosius	atsimokėsiančiąją	atsimokėsiančiąsias	-	-
įnag.	atsimokėsiančiuoju	atsimokėsiančiaisiais	atsimokėsiančiąja	atsimokėsiančiosiomis	-	-
viet.	atsimokėsiančiajame	atsimokėsiančiuosiuose	atsimokėsiančiojoje	atsimokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimokėsiantis, mot. g. atsimokėsianti.
• Skiemenys: at-si-mo-kė-sian-čia-jam

atsimokėsiančiajam

1. tas, kuris atsimokės

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---