atsivokę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivokę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivokęs, mot. g. atsivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivokęs	atsivokę	atsivokusi, atsivokus	atsivokusios	-	atsivokę
kilm.	atsivokusio	atsivokusių	atsivokusios	atsivokusių	-	-
naud.	atsivokusiam	atsivokusiems	atsivokusiai	atsivokusioms	-	-
gal.	atsivokusį	atsivokusius	atsivokusią	atsivokusias	-	-
įnag.	atsivokusiu	atsivokusiais	atsivokusia	atsivokusiomis	-	-
viet.	atsivokusiame	atsivokusiuose	atsivokusioje	atsivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivokusysis	atsivokusieji	atsivokusioji	atsivokusiosios	-	-
kilm.	atsivokusiojo	atsivokusiųjų	atsivokusiosios	atsivokusiųjų	-	-
naud.	atsivokusiajam	atsivokusiesiems	atsivokusiajai	atsivokusiosioms	-	-
gal.	atsivokusįjį	atsivokusiuosius	atsivokusiąją	atsivokusiąsias	-	-
įnag.	atsivokusiuoju	atsivokusiaisiais	atsivokusiąja	atsivokusiosiomis	-	-
viet.	atsivokusiajame	atsivokusiuosiuose	atsivokusiojoje	atsivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivokęs, mot. g. atsivokusi.
• Skiemenys: at-si-vo-kę

atsivokę

1. tas, kuris atsivokė

Etimologija

<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---