atsivokti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsivokti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivokti, atsivokia, atsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsivokiu	atsivokiau	atsivokdavau	atsivoksiu
tu	atsivoki	atsivokei	atsivokdavai	atsivoksi
jis, ji	atsivokia	atsivokė	atsivokdavo	atsivoks
mes	atsivokiame, atsivokiam	atsivokėme, atsivokėm	atsivokdavome, atsivokdavom	atsivoksime, atsivoksim
jūs	atsivokiate, atsivokiat	atsivokėte, atsivokėt	atsivokdavote, atsivokdavot	atsivoksite, atsivoksit
jie, jos	atsivokia	atsivokė	atsivokdavo	atsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsivokčiau		atsivoktumėme, atsivoktumėm, atsivoktume
2 asm.	atsivoktumei, atsivoktum		atsivoktumėte, atsivoktumėt
3 asm.	atsivoktų		atsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsivokime, atsivokim
2 asm.	atsivoki, atsivok		atsivokite, atsivokit
3 asm.	teatsivokia, teatsivokie		teatsivokia, teatsivokie

• žr. pagr. f. atsivokti, atsivokia, atsivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atsivokiąs, atsivokiantis, atsivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atsivokęs, atsivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atsivokdavęs, atsivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atsivoksiąs, atsivoksiantis, atsivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atsivokiamas, atsivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atsivoktas, atsivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atsivoksimas, atsivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atsivoktinas, atsivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: atsivokiant, atsivokus, atsivokdavus, atsivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: atsivokdamas, atsivokdama.
• taip pat žr. bdn.: atsivokte, atsivoktinai.
• Skiemenys: at-si-vok-ti

atsivokti

1. nuvalyti, sutvarkyti, apvalyti:
   • Reik atsivókti: ryt rugius pradėsim vežti.

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    atsivokti: bendrai

neatsivokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atsivokti: Išvestiniai žodžiai

atsivokimas (lt) (vyr. g.)

neatsivokti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  atsivokti: bendrai

---

Dalyvis

atsivokti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivoktas, mot. g. atsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoktas	atsivokti	atsivokta	atsivoktos	atsivokta	-
kilm.	atsivokto	atsivoktų	atsivoktos	atsivoktų	-	-
naud.	atsivoktam	atsivoktiems	atsivoktai	atsivoktoms	-	-
gal.	atsivoktą	atsivoktus	atsivoktą	atsivoktas	-	-
įnag.	atsivoktu	atsivoktais	atsivokta	atsivoktomis	-	-
viet.	atsivoktame	atsivoktuose	atsivoktoje	atsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivoktasis	atsivoktieji	atsivoktoji	atsivoktosios	-	-
kilm.	atsivoktojo	atsivoktųjų	atsivoktosios	atsivoktųjų	-	-
naud.	atsivoktajam	atsivoktiesiems	atsivoktajai	atsivoktosioms	-	-
gal.	atsivoktąjį	atsivoktuosius	atsivoktąją	atsivoktąsias	-	-
įnag.	atsivoktuoju	atsivoktaisiais	atsivoktąja	atsivoktosiomis	-	-
viet.	atsivoktajame	atsivoktuosiuose	atsivoktojoje	atsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivoktas, mot. g. atsivokta.
• Skiemenys: at-si-vok-ti

atsivokti

1. tas, kurį atsivokė

Etimologija

<= atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

atsivokti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivokti, atsivokia, atsivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsivokiu	atsivokiau	atsivokdavau	atsivoksiu
tu	atsivoki	atsivokei	atsivokdavai	atsivoksi
jis, ji	atsivokia	atsivokė	atsivokdavo	atsivoks
mes	atsivokiame, atsivokiam	atsivokėme, atsivokėm	atsivokdavome, atsivokdavom	atsivoksime, atsivoksim
jūs	atsivokiate, atsivokiat	atsivokėte, atsivokėt	atsivokdavote, atsivokdavot	atsivoksite, atsivoksit
jie, jos	atsivokia	atsivokė	atsivokdavo	atsivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsivokčiau		atsivoktumėme, atsivoktumėm, atsivoktume
2 asm.	atsivoktumei, atsivoktum		atsivoktumėte, atsivoktumėt
3 asm.	atsivoktų		atsivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsivokime, atsivokim
2 asm.	atsivoki, atsivok		atsivokite, atsivokit
3 asm.	teatsivokia, teatsivokie		teatsivokia, teatsivokie

• žr. pagr. f. atsivokti, atsivokia, atsivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atsivokiąs, atsivokiantis, atsivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atsivokęs, atsivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atsivokdavęs, atsivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atsivoksiąs, atsivoksiantis, atsivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atsivokiamas, atsivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atsivoktas, atsivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atsivoksimas, atsivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atsivoktinas, atsivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: atsivokiant, atsivokus, atsivokdavus, atsivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: atsivokdamas, atsivokdama.
• taip pat žr. bdn.: atsivokte, atsivoktinai.
• Skiemenys: at-si-vok-ti

atsivokti

1. suprasti, suvokti, susigaudyti:
   • Apsidairė aplink neatsivokdamas, kur besąs.
2. atgauti sąmonę, atsigauti:
   • Po truputi atsivokia.

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    atsivokti: bendrai

neatsivokti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atsivokti: Išvestiniai žodžiai

atsivokimas (lt) (vyr. g.)

neatsivokti (lt) (neig. sangrž.)

Vertimai

  atsivokti: bendrai

---