| Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsivokti, atsivokia, atsivokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
atsivokiu
|
atsivokiau
|
atsivokdavau
|
atsivoksiu
|
| tu
|
atsivoki
|
atsivokei
|
atsivokdavai
|
atsivoksi
|
| jis, ji
|
atsivokia
|
atsivokė
|
atsivokdavo
|
atsivoks
|
| mes
|
atsivokiame,
atsivokiam
|
atsivokėme,
atsivokėm
|
atsivokdavome,
atsivokdavom
|
atsivoksime,
atsivoksim
|
| jūs
|
atsivokiate,
atsivokiat
|
atsivokėte,
atsivokėt
|
atsivokdavote,
atsivokdavot
|
atsivoksite,
atsivoksit
|
| jie, jos
|
atsivokia
|
atsivokė
|
atsivokdavo
|
atsivoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
atsivokčiau
|
atsivoktumėme,
atsivoktumėm,
atsivoktume
|
| 2 asm.
|
atsivoktumei,
atsivoktum
|
atsivoktumėte,
atsivoktumėt
|
| 3 asm.
|
atsivoktų
|
atsivoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
atsivokime,
atsivokim
|
| 2 asm.
|
atsivoki,
atsivok
|
atsivokite,
atsivokit
|
| 3 asm.
|
teatsivokia,
teatsivokie
|
teatsivokia,
teatsivokie
|
atsivokdavote
<= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
