atvaišintojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atvaišintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atvaišintas, mot. g. atvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišintas	atvaišinti	atvaišinta	atvaišintos	atvaišinta	-
kilm.	atvaišinto	atvaišintų	atvaišintos	atvaišintų	-	-
naud.	atvaišintam	atvaišintiems	atvaišintai	atvaišintoms	-	-
gal.	atvaišintą	atvaišintus	atvaišintą	atvaišintas	-	-
įnag.	atvaišintu	atvaišintais	atvaišinta	atvaišintomis	-	-
viet.	atvaišintame	atvaišintuose	atvaišintoje	atvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišintasis	atvaišintieji	atvaišintoji	atvaišintosios	-	-
kilm.	atvaišintojo	atvaišintųjų	atvaišintosios	atvaišintųjų	-	-
naud.	atvaišintajam	atvaišintiesiems	atvaišintajai	atvaišintosioms	-	-
gal.	atvaišintąjį	atvaišintuosius	atvaišintąją	atvaišintąsias	-	-
įnag.	atvaišintuoju	atvaišintaisiais	atvaišintąja	atvaišintosiomis	-	-
viet.	atvaišintajame	atvaišintuosiuose	atvaišintojoje	atvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atvaišintas, mot. g. atvaišinta.

atvaišintojoje

1. ta, kurią atvaišino

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

atvaišintojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atvaišintoja	atvaišintojos
kilm.	atvaišintojos	atvaišintojų
naud.	atvaišintojai	atvaišintojoms
gal.	atvaišintoją	atvaišintojas
įnag.	atvaišintoja	atvaišintojomis
viet.	atvaišintojoje	atvaišintojose
šauksm.	atvaišintoja	atvaišintojos

• žr. pagr. f. atvaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. atvaišintojas.

atvaišintojoje

1. ta, kuri atvaišina

Etimologija

<= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---