būtinu

Taip pat žr.: būtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

būtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. būtinas, mot. g. būtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	būtinas	būtini	būtina	būtinos	būtina	-
kilm.	būtino	būtinų	būtinos	būtinų	-	-
naud.	būtinam	būtiniems	būtinai	būtinoms	-	-
gal.	būtiną	būtinus	būtiną	būtinas	-	-
įnag.	būtinu	būtinais	būtina	būtinomis	-	-
viet.	būtiname	būtinuose	būtinoje	būtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	būtinasis	būtinieji	būtinoji	būtinosios	-	-
kilm.	būtinojo	būtinųjų	būtinosios	būtinųjų	-	-
naud.	būtinajam	būtiniesiems	būtinajai	būtinosioms	-	-
gal.	būtinąjį	būtinuosius	būtinąją	būtinąsias	-	-
įnag.	būtinuoju	būtinaisiais	būtinąja	būtinosiomis	-	-
viet.	būtinajame	būtinuosiuose	būtinojoje	būtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. būtinas, mot. g. būtina.

Etimologija

<= būti, yra, buvo

---