balansuotinu

Taip pat žr.: balansuotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

balansuotinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. balansuotinas, mot. g. balansuotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	balansuotinas	balansuotini	balansuotina	balansuotinos	balansuotina	-
kilm.	balansuotino	balansuotinų	balansuotinos	balansuotinų	-	-
naud.	balansuotinam	balansuotiniems	balansuotinai	balansuotinoms	-	-
gal.	balansuotiną	balansuotinus	balansuotiną	balansuotinas	-	-
įnag.	balansuotinu	balansuotinais	balansuotina	balansuotinomis	-	-
viet.	balansuotiname	balansuotinuose	balansuotinoje	balansuotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	balansuotinasis	balansuotinieji	balansuotinoji	balansuotinosios	-	-
kilm.	balansuotinojo	balansuotinųjų	balansuotinosios	balansuotinųjų	-	-
naud.	balansuotinajam	balansuotiniesiems	balansuotinajai	balansuotinosioms	-	-
gal.	balansuotinąjį	balansuotinuosius	balansuotinąją	balansuotinąsias	-	-
įnag.	balansuotinuoju	balansuotinaisiais	balansuotinąja	balansuotinosiomis	-	-
viet.	balansuotinajame	balansuotinuosiuose	balansuotinojoje	balansuotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. balansuotinas, mot. g. balansuotina.

Etimologija

<= balansuoti, balansuoja, balansavo

---