epikūrininkas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

epikūrininkas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: epikūrininkas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	epikūrininkas	epikūrininkai
kilm.	epikūrininko	epikūrininkų
naud.	epikūrininkui	epikūrininkams
gal.	epikūrininką	epikūrininkus
įnag.	epikūrininku	epikūrininkais
viet.	epikūrininke	epikūrininkuose
šauksm.	epikūrininke	epikūrininkai

• Skiemenys: e-pi-kū-ri-nin-kas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. epikūrininkė.

epikūrininkas

1. (Žmogus) – materialistinės ir ateistinės Epikūro (Epicurus; 341–270 pr.m.e.) iš Samo salos filosofijos pasekėjas;
2. žmogus, labiausiai vertinantis malonumus ir džiaugsmus.

Vertimai

  epikūrininkas: (Žmogus)

Anglų kalba: epicure (en)

---