gudas

Taip pat žr.: Gudas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

gudas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: gudas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gudas	gudai
kilm.	gudo	gudų
naud.	gudui	gudams
gal.	gudą	gudus
įnag.	gudu	gudais
viet.	gude	guduose
šauksm.	gude	gudai

1. (Gyventojai) - Gudijos gyventojas, vyras arba žmonės kilę iš Gudijos.
   • Taip pat žr., gudė (baltarusė) - Gudijos gyventoja.
2. baltarusis (kartais lenkas ar rusas)
   • Buvo projektas sudaryti du pulkus lietuvių ir du pulkus gudų.
3. kitos tarmės žmogus (gudais vadina žemaičiai aukštaičius, panevėžiškiai kupiškėnus ir t. t.)
   • Jie gudaĩ – kai šneka, kito žodžio nei suprast negali.
4. kūdikis be vardo
   • Mano broliukas da tebėr gùdas. Vaikai, jum bobutė atnešė gùdą!

Etimologija

Iš žodžio yra kilęs Gudijos pavadinimo.

Sinonimai

    gudas: Gudijos gyventojas arba kilęs iš jos

baltarusis (lt)

Vertimai

  gudas: Gudijos gyventojas arba kilęs iš jos

Anglų kalba: Belarusian (en)  Arabų kalba: بيلاروسي (ar) (bilarúːsi) (vyr. g.)  Baltarusių kalba: беларус (be) (vyr. g.) (belarús), беларусы (be) (dgs.) (belarúsy)  Čekų kalba: bělorus (cs)  Estų kalba: valgevenelane (et) (vyr. g./mot. g.), valgevenelased (et) (vyr. g./mot. g., dgs.)  Galisų kalba: bielorruso (gl)  Graikų kalba: Λευκορώσος (el) (vyr. g.)  Ispanų kalba: bielorruso (es)  Italų kalba: bielorusso (it)  Japonų kalba: ベラルーシ人 (ja) (berarūshi-jin)  Katalonų kalba: bielorús (ca)

Kinų kalba: 白俄罗斯人 (zh) (bái’èrluósī-rén)  Latvių kalba: baltkrievs (lv) (vyr. g.)  Lenkų kalba: Białorusin (pl) (Białorus (pl)) (vyr. g.), Białorusiny (pl) (Białorusy (pl)) (dgs.)  Maltiečių kalba: Belarussi (mt)  Nyderlandų kalba: Wit-Rus (nl) (vyr. g.)  Portugalų kalba: belorusso (pt), bielo-russo (pt)  Prancūzų kalba: Biélorusse (fr) (vyr. g./mot. g.)  Rusų kalba: белорус (ru) (vyr. g.) (belorús), белорусы (ru) (dgs.) (belorúsy)  Suomių kalba: valkovenäläinen (fi)  Vokiečių kalba: Belarusse (de) (vyr. g.)

---

Daiktavardis

gudas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: gudas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gudas	gudai
kilm.	gudo	gudų
naud.	gudui	gudams
gal.	gudą	gudus
įnag.	gudu	gudais
viet.	gude	guduose
šauksm.	gude	gudai

• Skiemenys: gu-das

gudas

1. (Botanika) – rūgštynė (Rumex ^(la))

---

Daiktavardis

gudas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: gudas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gudas	gudai
kilm.	gudo	gudų
naud.	gudui	gudams
gal.	gudą	gudus
įnag.	gudu	gudais
viet.	gude	guduose
šauksm.	gude	gudai

• Skiemenys: gu-das

gudas

1. įpratimas, įgudimas
2. Ta merga negudusi dar prie svečių, t. y. netur gero gùdo.

---

Būdvardis

• Skiemenys: gu-das

gudas

1. prityręs, įgudęs
   • Žmogus gùdas, kurs pagudęs, prigudęs darbus dirbti. Kurs suguñda su kits kitu greit, tas gùdas.
2. paprastas, įprastinis, tikras
   • Gùdas karklas vadinas gudkarklis.

Etimologija

<= gusti, gunda, gudo

---