Tam tikra miško dalis, kuri yra saugoma arba yra laikoma neįžengiama. Skirtingai nuo lietuvių kalbos, šis žodis netaikomas dideliems miškų kompleksams apibūdinti.
Iš baltų-slavų prokalbės *garā́ˀ, iš indoeuropiečių prokalbės *gʷerH-. Artimai giminiškas lietuvių k. giria, latvių k. dziŗa, dzire. Kartu giminiškas prūsų k. garian („medis“), bulgarų k. гора („miškas“), lenkų k. góra („kalnas“), sanskrito गिरि (girí-, „kalnas, kalva“).