išabejotinoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išabejotinoms (reik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išabejotinas, mot. g. išabejotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejotinas	išabejotini	išabejotina	išabejotinos	išabejotina	-
kilm.	išabejotino	išabejotinų	išabejotinos	išabejotinų	-	-
naud.	išabejotinam	išabejotiniems	išabejotinai	išabejotinoms	-	-
gal.	išabejotiną	išabejotinus	išabejotiną	išabejotinas	-	-
įnag.	išabejotinu	išabejotinais	išabejotina	išabejotinomis	-	-
viet.	išabejotiname	išabejotinuose	išabejotinoje	išabejotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejotinasis	išabejotinieji	išabejotinoji	išabejotinosios	-	-
kilm.	išabejotinojo	išabejotinųjų	išabejotinosios	išabejotinųjų	-	-
naud.	išabejotinajam	išabejotiniesiems	išabejotinajai	išabejotinosioms	-	-
gal.	išabejotinąjį	išabejotinuosius	išabejotinąją	išabejotinąsias	-	-
įnag.	išabejotinuoju	išabejotinaisiais	išabejotinąja	išabejotinosiomis	-	-
viet.	išabejotinajame	išabejotinuosiuose	išabejotinojoje	išabejotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išabejotinas, mot. g. išabejotina.

Etimologija

<= išabejoti, išabejoja, išabejojo

---