išgamintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgamintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgamintinas, mot. g. išgamintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgamintinas	išgamintini	išgamintina	išgamintinos	išgamintina	-
kilm.	išgamintino	išgamintinų	išgamintinos	išgamintinų	-	-
naud.	išgamintinam	išgamintiniems	išgamintinai	išgamintinoms	-	-
gal.	išgamintiną	išgamintinus	išgamintiną	išgamintinas	-	-
įnag.	išgamintinu	išgamintinais	išgamintina	išgamintinomis	-	-
viet.	išgamintiname	išgamintinuose	išgamintinoje	išgamintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgamintinasis	išgamintinieji	išgamintinoji	išgamintinosios	-	-
kilm.	išgamintinojo	išgamintinųjų	išgamintinosios	išgamintinųjų	-	-
naud.	išgamintinajam	išgamintiniesiems	išgamintinajai	išgamintinosioms	-	-
gal.	išgamintinąjį	išgamintinuosius	išgamintinąją	išgamintinąsias	-	-
įnag.	išgamintinuoju	išgamintinaisiais	išgamintinąja	išgamintinosiomis	-	-
viet.	išgamintinajame	išgamintinuosiuose	išgamintinojoje	išgamintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgamintinas, mot. g. išgamintina.
• Skiemenys: iš-ga-min-ti-nų

išgamintinų

1. tas, dėl kurio reikia išgaminti

Etimologija

<= išgaminti, išgamina, išgamino <= iš- + gaminti, gamina, gamino

---