išgaminusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgaminusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgaminęs, mot. g. išgaminusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgaminęs	išgaminę	išgaminusi, išgaminus	išgaminusios	-	išgaminę
kilm.	išgaminusio	išgaminusių	išgaminusios	išgaminusių	-	-
naud.	išgaminusiam	išgaminusiems	išgaminusiai	išgaminusioms	-	-
gal.	išgaminusį	išgaminusius	išgaminusią	išgaminusias	-	-
įnag.	išgaminusiu	išgaminusiais	išgaminusia	išgaminusiomis	-	-
viet.	išgaminusiame	išgaminusiuose	išgaminusioje	išgaminusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgaminusysis	išgaminusieji	išgaminusioji	išgaminusiosios	-	-
kilm.	išgaminusiojo	išgaminusiųjų	išgaminusiosios	išgaminusiųjų	-	-
naud.	išgaminusiajam	išgaminusiesiems	išgaminusiajai	išgaminusiosioms	-	-
gal.	išgaminusįjį	išgaminusiuosius	išgaminusiąją	išgaminusiąsias	-	-
įnag.	išgaminusiuoju	išgaminusiaisiais	išgaminusiąja	išgaminusiosiomis	-	-
viet.	išgaminusiajame	išgaminusiuosiuose	išgaminusiojoje	išgaminusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgaminęs, mot. g. išgaminusi.
• Skiemenys: iš-ga-mi-nu-sį-jį

išgaminusįjį

1. tas, kuris išgamino

Etimologija

<= išgaminti, išgamina, išgamino <= iš- + gaminti, gamina, gamino

---