išjaudinančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išjaudinančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išjaudinantis, mot. g. išjaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudinąs, išjaudinantis	išjaudiną, išjaudinantys	išjaudinanti	išjaudinančios	-	išjaudiną
kilm.	išjaudinančio	išjaudinančių	išjaudinančios	išjaudinančių	-	-
naud.	išjaudinančiam	išjaudinantiems, išjaudinantiem	išjaudinančiai	išjaudinančioms, išjaudinančiom	-	-
gal.	išjaudinantį	išjaudinančius	išjaudinančią	išjaudinančias	-	-
įnag.	išjaudinančiu	išjaudinančiais	išjaudinančia	išjaudinančiomis	-	-
viet.	išjaudinančiame, išjaudinančiam	išjaudinančiuose, išjaudinančiuos	išjaudinančioje, išjaudinančioj	išjaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išjaudinantysis	išjaudinantieji	išjaudinančioji	išjaudinančiosios	-	-
kilm.	išjaudinančiojo	išjaudinančiųjų	išjaudinančiosios	išjaudinančiųjų	-	-
naud.	išjaudinančiajam	išjaudinantiesiems	išjaudinančiajai	išjaudinančiosioms	-	-
gal.	išjaudinantįjį	išjaudinančiuosius	išjaudinančiąją	išjaudinančiąsias	-	-
įnag.	išjaudinančiuoju	išjaudinančiaisiais	išjaudinančiąja	išjaudinančiosiomis	-	-
viet.	išjaudinančiajame	išjaudinančiuosiuose	išjaudinančiojoje	išjaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išjaudinantis, mot. g. išjaudinanti.
• Skiemenys: iš-jau-di-nan-čiuo-ju

išjaudinančiuoju

1. tas, kuris išjaudina

Etimologija

<= išjaudinti, išjaudina, išjaudino <= iš- + jaudinti, jaudina, jaudino

---