iškreiptinu

Taip pat žr.: iškreiptinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iškreiptinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iškreiptinas, mot. g. iškreiptina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreiptinas	iškreiptini	iškreiptina	iškreiptinos	iškreiptina	-
kilm.	iškreiptino	iškreiptinų	iškreiptinos	iškreiptinų	-	-
naud.	iškreiptinam	iškreiptiniems	iškreiptinai	iškreiptinoms	-	-
gal.	iškreiptiną	iškreiptinus	iškreiptiną	iškreiptinas	-	-
įnag.	iškreiptinu	iškreiptinais	iškreiptina	iškreiptinomis	-	-
viet.	iškreiptiname	iškreiptinuose	iškreiptinoje	iškreiptinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iškreiptinasis	iškreiptinieji	iškreiptinoji	iškreiptinosios	-	-
kilm.	iškreiptinojo	iškreiptinųjų	iškreiptinosios	iškreiptinųjų	-	-
naud.	iškreiptinajam	iškreiptiniesiems	iškreiptinajai	iškreiptinosioms	-	-
gal.	iškreiptinąjį	iškreiptinuosius	iškreiptinąją	iškreiptinąsias	-	-
įnag.	iškreiptinuoju	iškreiptinaisiais	iškreiptinąja	iškreiptinosiomis	-	-
viet.	iškreiptinajame	iškreiptinuosiuose	iškreiptinojoje	iškreiptinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iškreiptinas, mot. g. iškreiptina.

Etimologija

<= iškreipti, iškreipia, iškreipė

---