išmąstysiančiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmąstysiančiam (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmąstysiantis, mot. g. išmąstysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmąstysiąs, išmąstysiantis	išmąstysią, išmąstysiantys	išmąstysianti	išmąstysiančios	-	išmąstysią
kilm.	išmąstysiančio	išmąstysiančių	išmąstysiančios	išmąstysiančių	-	-
naud.	išmąstysiančiam	išmąstysiantiems, išmąstysiantiem	išmąstysiančiai	išmąstysiančioms, išmąstysiančiom	-	-
gal.	išmąstysiantį	išmąstysiančius	išmąstysiančią	išmąstysiančias	-	-
įnag.	išmąstysiančiu	išmąstysiančiais	išmąstysiančia	išmąstysiančiomis	-	-
viet.	išmąstysiančiame, išmąstysiančiam	išmąstysiančiuose, išmąstysiančiuos	išmąstysiančioje, išmąstysiančioj	išmąstysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmąstysiantysis	išmąstysiantieji	išmąstysiančioji	išmąstysiančiosios	-	-
kilm.	išmąstysiančiojo	išmąstysiančiųjų	išmąstysiančiosios	išmąstysiančiųjų	-	-
naud.	išmąstysiančiajam	išmąstysiantiesiems	išmąstysiančiajai	išmąstysiančiosioms	-	-
gal.	išmąstysiantįjį	išmąstysiančiuosius	išmąstysiančiąją	išmąstysiančiąsias	-	-
įnag.	išmąstysiančiuoju	išmąstysiančiaisiais	išmąstysiančiąja	išmąstysiančiosiomis	-	-
viet.	išmąstysiančiajame	išmąstysiančiuosiuose	išmąstysiančiojoje	išmąstysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmąstysiantis, mot. g. išmąstysianti.
• Skiemenys: iš-mąs-ty-sian-čiam

išmąstysiančiam

1. tas, kuris išmąstys

Etimologija

<= išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---