išmąstytoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išmąstytoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išmąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmąstytoja	išmąstytojos
kilm.	išmąstytojos	išmąstytojų
naud.	išmąstytojai	išmąstytojoms
gal.	išmąstytoją	išmąstytojas
įnag.	išmąstytoja	išmąstytojomis
viet.	išmąstytojoje	išmąstytojose
šauksm.	išmąstytoja	išmąstytojos

• Skiemenys: iš-mąs-ty-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išmąstytojas.

išmąstytoja

1. ta, kuri išmąsto

Etimologija

<= išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  išmąstytoja: bendrai

---